Šiltas ir sandarus stogas – geros renovacijos požymis

Neeksploatuojamas plokščiasis stogas – daugelio mūsų miestų sovietinio laiko daugiabučių pastatų klasika. Dažniausiai savo eilės įsisiūbuojančiame renovacijų maratone jie sulaukia jau būdami visai prastos būklės: prakiurę ir varvantys, be to, menkai tesulaikantys sklindančią iš pastato šilumą.

Tinkamai įvertinus renovuojamo stogo būklę, parinkus medžiagas bei kokybiškai atlikus renovacijos darbus, naujojo stogo šiltumas, sandarumas ir ilgaamžiškumas gali būti garantuoti. Ir, priklausomai nuo stogo dangos bei šiltinamojo sluoksnio būklės, tai gali kainuoti ne tiek daug, kiek kartais atrodo.

Senasis šiltinamasis sluoksnis ir hidroizoliacija

Pati pirmoji užduotis specialistams, iškylanti dar prieš pradedant renovavimo darbus, ‑ tai stogo įvertinimas. Čia jie patikrina, ar senoji prilydomoji bituminė stogo danga nėra prakiurusi, ar šiltinamasis sluoksnis neįdrėkęs ir ar pakanka jo storio, kad stogo šiluminė varža atitiktų reikalavimus.

Aleksėjus Lisovskis, bendrovės “Mida LT” techninio palaikymo skyriaus vadovas, visada rekomenduoja šiltinamojo sluoksnio įdrėkimą tikrinti taip: iš stogo dangos išpjaunamas vieno kvadratinio metro stačiakampis, susidedantis ir iš hidroizoliacinio, ir iš šiltinamojo sluoksnio. “Jei iš šių sluoksnių išsiskiria vandens lašai, stogo būklė katastrofiška! ‑ teigia jis. – Hidroizoliacinė danga turi būti prigludusi prie šiltinamojo sluoksnio ar gulėti ant jo be bangelių. Pats šiltinamasis sluoksnis turi būti sausas, o jei jis toks nėra – prieš renovuojant stogą teks priimti ventiliacijos sprendimus.”

“Apie 98 procentus visų prieš renovaciją vertinamų stogų turi drėgmės problemų, ‑ neslepia tiesos A. Lisovskis. – Ir tokių stogų renovuoti, tik užklojant naują hidroizoliaciją ant senosios dangos, negalima. Mat užrakinta stogo konstrukcijoje drėgmė, nerasdama kelio aukštyn, pradės migruoti mažiausio pasipriešinimo keliu – žemyn, per perdangas ir lubas“. Jei pastatas atsidūrė tų kelių laimingųjų procentų tarpe ir jo stogo konstrukcija sausa – iš esmės galima ant senojo hidroizoliacijos sluoksnio pakloti naują prilydomąją hidroizoliaciją, ir tai būtų ekonomiškiausias stogo renovavimo variantas.

Tačiau ne viskas taip paprasta.

Dažniausiai tenka papildomai šiltinti

„Beveik visų sovietmečiu ir iškart po jo statytų pastatų stogų šiluminė varža nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, ‑ teigia „Mida LT“ techninis specialistas, ‑ ir, tiesiog užklojus stogą nauja hidroizoliacija, jis gali likti pernelyg šaltas.“ Tad, palikus senajam hidroizoliacijos sluoksniui garų barjero funkciją, ant jo rekomenduojama užkloti naują šiltinamąjį sluoksnį, o jau ant šio – prilydyti stogo dangą. Šiltinamojo sluoksnio storis parenkamas pagal stogo savininko pageidavimą ir medžiagas taip, kad bendra konstrukcijos šiluminė varža mažų mažiausiai atitiktų pastatų energinio naudingumo ir statybos techninio reglamento reikalavimus, o jei reikia, būtų net didesnė. Nelygu atvejis, storis gali būti 15–40 cm.

Populiariausia naudoti specialias sutapdintiems stogams skirtas mineralinės vatos plokštes: jos nedegios, atsparios temperatūrų svyravimams, yra stabilių matmenų, laidžios vandens garams. Ritininės dangos prilydomos dviem sluoksniais, viršutiniojo sluoksnio juostos uždengia apatinio sluoksnio juostų siūles. Toks šachmatinis sluoksnių išdėstymas suteikia dangai daugiau patikimumo. Galima rinktis UAB „Mida LT“ siūlomas modifikuoto bitumo ir poliesterinio armavimo prilydomąsias ritinines dangas MIDA TECHNOELAST arba MIDA UNIFLEKS. Šios dangos pasižymi puikiomis techninėmis, ilgaamžiškumo ir kokybės savybėmis, garantuojančiomis atsparumą ekstremalioms sąlygoms ir įvairiai klimato temperatūrų kaitai. Jos gaminamos dviejų tipų: apatiniam ir viršutiniam dangos sluoksniams. Viršutiniajam sluoksniui skirtos dangos gamykloje padengiamos skalūno pabarstu, užtikrinančiu jų atsparumą UV spinduliuotei. Tokios dangos gyvavimo laikas – daugiau nei 25-30 metų TECHNOELAST dangai ir daugiau nei 15-20 metų – UNIFLEKS dangai.

Būtina vėdinti, kad išgaruotų drėgmė

Net jei renovuojamo stogo konstrukcija visiškai sausa ir jis atnaujinamas paliekant senąją dangą, nepriklausomai nuo šiltinamojo sluoksnio medžiagos, būtina įrengti veiksmingą stogo vėdinimo sistemą – ventiliacinius kaminėlius. Jie įrengiami taip, kad vėdintųsi senasis šiltinamasis sluoksnis: stogo dangos konstrukcijoje padaroma reikiamo skersmens kiaurymė – per visus sluoksnius, iki pat perdangos arba ant jos paklotos garų izoliacijos. Kiaurymė užpildoma sausu keramzitu, atliekančiu drenažo vaidmenį. Virš šios kiaurymės ventiliacinis kaminėlis pritvirtinamas mechaniškai, užpilamas karštu bitumu arba prilydomas degikliu tarp hidroizoliacinių sluoksnių. Po to jis užklojamas hidroizoliacija. Bet kokia stogo konstrukcijos sluoksniuose atsiradusi drėgmė natūralios oro traukos būdu per tokius kaminėlius savaime pasišalina į išorę.

Tokiam atsakingam darbui puikiai pritaikyti bendrovės “Mida LT” siūlomi “TECHNONICOL Premium” ventiliaciniai kaminėliai. Jų privalumas yra medžiagoje, iš kurios jie gaminami. Polipropilenas su modifikuojančiais priedais, pagerinančiais gaminio fizikines savybes, yra atsparus tempimo jėgoms, šalčiui, liepsnai ir UV spinduliams, be to, gerai sukimba su montavimui naudojama mastika. Ventiliacinis kaminėlis susideda iš mechaniškai tvirtinamo pado, kepurės ir juos jungiančio segmentinio dviejų dalių vamzdžio. Pado kiaurymės diametras yra didesnis, kad sudarytų didesnę ištraukiamąją jėgą. Vamzdžio segmentai leidžia keisti jo aukštį, pritaikant jį prie renovuoto stogo konstrukcijos.

Kokybiškai atlikti darbai – pusė renovacijos sėkmės

Tinkamai įvertinta stogo būklė ir kokybiškos renovacijos medžiagos dar negarantuoja stogo dangos ilgaamžiškumo. Labai daug įtakos turi ir atliktų darbų kokybė. Prilydomosios dangos turi būti kaitinamos specialiu dujiniu degikliu, nustatytu tokiai temperatūrai, kokios reikalauja pasirinkta stogo danga ir oro sąlygos. Pernelyg žemoje temperatūroje atsidūrusi danga neprisiklijuos prie pagrindo, o pernelyg aukštoje – perkais ir deformuosis. Be to, svarbu savo svoriu nepažeisti dangos, todėl kvalifikuoti meistrai visuomet dangą kloja eidami atbuli, ridendami dangos ritinį paskui save specialia rankena. Ant stogo jie privalo avėti tik plokščiapadžius batus, kurių padai nedeformuoja ką tik paklotos stogo dangos.

Be neteisingos temperatūros, kita dažniausiai pasitaikanti prilydomosios stogo dangos montavimo klaida – blogas stogo dangos sujungimas su vertikaliais paviršiais – parapetais, vėdinimo kaminėliais, ventiliacijos šachtomis. Ilgainiui ties tokiais nekokybiškais sujungimais, veikiant oro temperatūros pokyčiams, gali atsirasti mikroplyšių, o per juos – šiltinamajame sluoksnyje ar tarp sluoksnių gali pradėti kauptis drėgmė, kuri savo ruožtu menkina pastato šilumines charakteristikas.

Kaip tik dėl to, kad nekokybiškai atliktas darbas nenuneštų vėjais visų į renovaciją investuotų užsakovo lėšų, UAB „Mida LT“ specialistai visuomet pasirengę suteikti visą reikalingą informaciją apie stogų įrengimą ir remontą.

1920