Optimaliam pastatų šiltinimui būtini kompleksiniai sprendimai

Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiandien kyla išraiškingi biurų ir gyvenamosios paskirties pastatai išskirtiniais fasadais. Nuolatos gerėja statybinių, izoliacinių medžiagų technologinės savybės, gamintojai įgyja vis daugiau vertingų įgūdžių, todėl pastatų architektūrinė ir statybinė raida nepaliaujamai žengia į priekį.

Nors pastatų projektavimas vyksta skaitmeninėje erdvėje naudojant statinių informacinio modeliavimo (angl. BIM) metodus, leidžiančius dar tiksliau apskaičiuoti pastato inžinerinius ir architektūrinius sprendimus ir parinkti geriausias medžiagas, tačiau pastatų šiltinimo medžiagų pasirinkimas projektuotojams ir architektams neretai vis dar tampa galvosūkiu. Kaip tinkamai išsirinkti fasadinę, stoginę vatą ar kitą izoliacinę medžiagą? Ekspertai pataria, kokie kriterijai patys svarbiausi.

UAB „EE plius“ direktorius Remigijus Simanavičius pažymi, kad ženklią įtaką fasadinės sistemos ir izoliacinės medžiagos pasirinkimui turi pats fasado tipas ir jam priskirti sprendimai. Vien tik fasadinės ar stoginės vatos, izoliacinių plokščių parinkimas ir naudojimas nėra įmanomas, nes tai turi būti kompleksinis viso pastato fasado sistemos sprendimas – kokia architektūra, kokios rūšies bus fasadas, kokie suplanuoti stiklo paketai (grūdinti, laminuoti, skaidrūs, neskaidrūs), kokios jų izoliacinės savybės. Taip pat naujai statomi pastatai privalo atitikti pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir dažnu atveju kitų tarptautinių pastatų vertinimo sistemų (BREEAM, LEED) metodikos reikalavimus.

„Pasirenkant fasado architektūrines išraiškas ir numatant skaidrias ar neskaidrias zonas, joms yra naudojamos tokios izoliacinės medžiagos kaip vatos ar PIR, fenolinės plokštės. Vatai ar kitai izoliacinei medžiagai keliami konkretūs reikalavimai: nedegumo, atsparumo temperatūrų svyravimams, laidumo vandens garams, šiluminės ir kiti“, – teigia R. Simanavičius ir atkreipia dėmesį, kad izoliacinės medžiagos pasirinkimą lemia ir fasadų sistemų įrengimo metodas – ar visa sistema gaminama ir surenkama gamykloje, ar fasadas modulinis, surenkamas vietoje. Ne mažiau svarbus fasadinių sistemų stiklo paketų saulės šilumos praleisties koeficientas, nes šiuolaikiniuose pastatuose labai svarbu užtikrinti gerą mikroklimatą vasarą. Parinkus reikiamų savybių fasadinę sistemą galima ženkliai sumažinti vėsos poreikį o kartu ir pastato energines sąnaudas.

Klaidos techniniame plane, netinkamai įvertintas projekto biudžetas, neatitiktis nustatytiems energiniams reikalavimams ar pastato, jo izoliacinių medžiagų laidumas vandeniui gali sukelti nemenkų iššūkių ir pareikalauti brangių investicijų. Todėl būtina pasitelkti patikimų fasadinių sistemų ir izoliacinių medžiagų gamintojus.

Skirtingų tipų fasadai

Fasadai išskiriami į dvi grupes: tinkuojamuosius ir ventiliuojamuosius, kurių kiekvienam tipui specialistai pritaiko skirtingus apšiltinimo sprendimus. Tinkuojamuosius fasadus sudaro trys sluoksniai – termoizoliacinis, armuotasis ir apsauginis. Tinkuojama fasadinė sistema yra apdStatant naujus namus ir renovuojant jau pastatytus, be galo svarbu pasirūpinti tinkama pamatų ir požeminių pastato dalių hidroizoliacija. Išsamiau apie tai – šiame straipsnyje.ailinama įvairių spalvų ir faktūrų dekoratyviniu tinku, o apšiltinama akmens vata ar polistireno (polistirolo) putplasčio plokštėmis. Šio tipo fasadai pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis ir apsaugo pastatą nuo neigiamo išorinių veiksnių poveikio, temperatūrų skirtumo, smūgių ir kitų veiksnių.

Ventiliuojamųjų fasadų apšiltinimui specialistai dažniausiai renkasi akmens ar kitos rūšies vatą, kuri tvirtinimo elementais, aliuminio, nerūdijančiojo plieno kaiščiais tvirtinama prie pastato sienos. Ventiliuojamųjų fasadų išorinė apdailos danga atlieka ne vien dekoratyvinę apdailos, apsauginę funkciją, bet ir užtikrina kokybišką vėdinimą, patikimą pastato ventiliaciją, apsaugo pastatą nuo drėgmės ir kritulių. Visi šie veiksniai kartu su patikima pastato šilumos izoliacine medžiaga – akmens vata – užtikrina, kad bus maksimaliai sumažinti šilumos nuostoliai, gerą vėdinimą ir atitiktį privalomiems A+, A++ energinės klasės reikalavimams.

Alternatyva stoginei vatai – pažangios PIR izoliacinės plokštės

Izoliacinių medžiagų gamintojai taip pat koja kojon žengia su pažangiomis technologijomis ir rinkai siūlo vis inovatyvesnes šiltinimo medžiagas: akmens vatą, ekstruzinį polistireną. Tuo tarpu gamintojas TECHNONICOL pristatė šilumos izoliacines plokštes, pagamintas iš standžių poliizocianurato (PIR) putų. Pasak įmonės „Mida LT“ techninio palaikymo vadovo Aleksėjaus Lisovskio, PIR plokštės – geriausia alternatyva stoginei vatai. PIR plokštėmis nauji ir renovuojami šlaitiniai stogai Lietuvoje sėkmingai dengiami jau kelerius metus.

„TECHNONICOL OPTIMA“ PIR plokščių sistema tinka visiems nedidelio nuolydžio neeksploatuojamiems stogams. Ji gali būti montuojama ant gelžbetonio perdangos, profiliuoto plieno lakšto ar ant kitų perdangos elementų.

Standžios ir idealiai lygios PIR plokštės yra puikus pagrindas stogo dangoms, ypač sintetinėms hidroizoliacinėms membranoms. PIR izoliacinės plokštės yra nedegios, atsparios temperatūrų pokyčiams, nesugeria vandens ir išlaiko savo pagrindines savybes nepakitusias ilgą laiką, taip pat pasižymi dideliu stipriu gniuždant ir itin mažu šilumos laidumo koeficientu – 0,022 W/m*K. Šias plokštes galima pritaikyti ir įvairių visuomeninių, komercinių pastatų fasadams, tačiau jiems būtini apdailos sprendimai.

Kaip teigia įmonės specialistas, pasirinkdami inovatyvias PIR plokštes, užsakovai laimi pačios stogo konstrukcijos storį – nebereikia apie 30 cm storio vatos, tą patį šilumos perdavimo koeficientą galima pasiekti ir neapkraunant stogo konstrukcijos su apie 15 cm storio PIR plokšte.

2011