Bituminės polimerinės dangos hidroizoliacijos pasirinkimas
2021-03-05
Ainārs Dudars, TECHNONICOL techninis specialistas
Nuotraukos iš įmonės albumo
TECHNONICOL techninės pagalbos skyrius, kasdien dirbdamas su Baltijos šalių projektais, sukaupė nemažai patirties hidroizoliacinių medžiagų pasirinkimui, stogams ir požeminėms konstrukcijoms.
Pasitaikydavo įvairių situacijų, kai sprendimo buvo ieškoma pradiniame stogo konstrukcijos etape, projektuotojų bei architektų biuruose, montavimo proceso metu, ar net užbaigus stogo statybą.
Veiksmingiausi sprendimai pradiniame etape
Renkantis optimalią stogo konstrukciją pradiniame projekto etape, daugiausiai naudos atneša bendradarbiavimas su projektuotojais ir architektais, tokiu būdu yra lengviausia žengti žingsnį tvaraus stogo link. Pastebima, kad kai stogas būna jau suprojektuotas ir pastatytas, o užsakovui trūksta kokybės - klaidų taisymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis. Kartu su užsakovais, projektuotojais ir statybininkais, esame ieškoję sprendimų – sudėtingiems bėgančio stogo atvejams. Tokios problemos susidaro dėl plokščio stogo bituminių polimerinių dangų hidroizoliacijos medžiagų trūkumo.
Kai kurie bituminę polimerinę stogo dangą vadina ruberoidu, tačiau šis pavadinimas jau pasenęs. 99% pastatų, kurių statybos metu buvo naudojamos bituminės medžiagos, turi bitumines polimerines stogo dangas. XX amžiaus pradžioje buvo pradėta gaminti stogo dangos medžiagą – ruberoidą su bitumu prisotintu kartonu, ant kurio buvo dedamas apsauginis sluoksnis. 1932 metais Deilas Kleistas (Dale Kleist) netyčia atrado nepūvančią ir šiais laikais plačiai naudojamą medžiagą – stiklo vatą, kuri iki pat šiol naudojama kaip bituminės stogo dangos armuojantis sluoksnis.
Laikui bėgant, stiklo vatą bituminėse medžiagose pradėta keisti poliesteriu. Gamintojai išmoko patobulinti bitumą, pridėdami – dirbtinį kaučiuką (SBS) arba ataktinį polipropileną (APP), suteikiančius bitumui elastingumo, padedančius sulaikyti šilumą ir ilgaamžiškumą. Todėl teisingiau būtų medžiagą vadinti bituminės polimerinės stogo dangos medžiaga, o ne ruberoidu.
Nurodyta deklaracijoje
Visos bituminio pagrindo hidroizoliacinės medžiagos gaminamos pagal pramonės standartus. Atitiktis konkrečiam standartui visada nurodoma eksploatacinių savybių deklaracijoje (ESD). Kad būtų lengviau pasirinkti tinkamiausią medžiagą, reikia išmanyti standartą, pagal kurį medžiaga yra pagaminta.
Plokščių stogų hidroizoliacinės medžiagos gaminamos ir testuojamos pagal EN13707 standartą. Jei medžiaga yra skirta pamatų arba požeminių konstrukcijų hidroizoliacijai, ESD bus nurodytas EN13969. Jei numatyta įrengti žaliąjį stogą su dirvožemio substratu ir augalais, bus pritaikoma medžiaga, pagaminta pagal standartus EN13948 ir EN13707. Atitiktis žaliųjų stogų standartui reiškia, kad medžiaga apsaugos stogo konstrukciją nuo šaknų įaugimo.
Deklaracijoje gali būti nurodyti keli standartai. Tai reiškia, kad medžiaga bus pritaikyta ir žaliesiems stogams, ir pamatų bei požeminių konstrukcijų hidroizoliacijai.
Standartai
EN13707 – stogų hidroizoliacija
EN13969 – konstrukcijų, pamatų hidroizoliacija
EN13948 – žalieji stogai, šaknų apsauga
Nėra vietinio reglamentavimo
Visi standartai taikomi tik medžiagų gamybai, jų savybių ir testavimo metodikos harmonizavimui. Vis dėlto, pagal vieną standartą gaminamos medžiagos gali akivaizdžiai skirtis. Reikia pripažinti, kad dažnu atveju medžiagos pasirenkamos chaotiškai, nesistemiškai ir aklai. Taip yra todėl, kad Latvijoje nėra standarto, reglamentuojančio medžiagos pasirinkimą plokštiems bituminiams polimeriniams stogams. Šis trūkumas leidžia medžiagos pasirinkimą interpretuoti pagal gamintojų siūlomas medžiagas ir rekomendacijas.
Savivaldybės tarybos pastato stogui galima parinkti medžiagą, kurią išmanantis žmogus naudotų malkinės statybai, o ne pastatui, kurio stogo hidroizoliacija turėtų tarnauti mažiausiai 20 metų.
Mūsų šiauriniai kaimynai yra dviem žingsniais priekyje. Estai nuodugniai ištyrė kitas praktikas ir atrado Suomijos standartą, reglamentuojantį stogo dangos medžiagų pasirinkimą, kurį pritaikė ir naudoja projektuose (standartas RIL 107-2012*). Nuo 2012 metų, kai jis įsigaliojo, Estijoje pastebimai pagerėjo stogo hidroizoliacijos kokybė, nes renkamasi aukštesnės klasės medžiagas.
Kelios klasės
Kiekvienas gamintojas produktų atžvilgiu gali siūlyti kelias kokybės klases. Technonicol gamina penkių kokybės lygių medžiagas. Pagal estų standartą tik dvi iš šių medžiagų gali būti naudojamos visuomeninės, gyvenamosios ar gamybinės paskirties pastatuose.
Estai savo stogų statybai pasirinko medžiagas, kurių savybės nekelia abejonių nei projektuotojui, nei potencialiam vykdytojui. Jos nesudaro galimybės manipuliuoti skaičiais arba absurdiškomis prielaidomis, kad projektui būtų pasirinkta akivaizdžiai pigesnė medžiaga, kurios savybės yra abejotinos, o rezultatas gali netenkinti užsakovo.
Medžiagų palyginimas
Technoelast – aukščiausios arba Premium klasės medžiaga, kurios gamyboje naudojamas polimerais modifikuotas bitumas, suteikianti galimybę ją naudoti ir žiemos sąlygomis, esant iki -25oC. Gamintojas siūlo du Technoelast produktus, kuriuos galima dėti vienu sluoksniu, užtikrinant 30 metų numatomą stogo tarnavimo laiką. Šios klasės medžiagą galima naudoti bet kokios konstrukcijos stogams, laikantis dengimo principų.
Unifleks – komercinės klasės medžiaga, kurios gamyboje naudojama mažiau polimerų, o naudojimo temperatūra yra 5oC aukštesnė – -20oC. Atsižvelgiant į mažesnį polimerų kiekį, numatomas stogo dangos tarnavimo laikas - penkeriais metais trumpesnis – 25 metai. Šios klasės medžiagos savybės leidžia ją naudoti mechaniškai sustiprintiems stogams ant akmens vatos arba kitos šilumos izoliacijos. Ir stogdengys, ir užsakovas gali būti ramūs dėl stogo ilgaamžiškumo, jei buvo atsižvelgiama į dengimo technologiją.
Nemalonios išvados
Apžvelgus pavyzdžius Latvijoje, kur standartų nėra, pastebėta, kad didžiosios dalies mažesnių statybos objektų atveju, kai stogo plotas yra 500-2000 m2, stogo dangos pasirinkimą lemia pats užsakovas arba patiki jį statybos darbų vykdytojui, kuris ne visada yra stogdengys. Pagrindinis medžiagos pasirinkimo veiksnys gali būti kaina, interneto specialistų rekomendacijos, draugų patarimai. Darbai užbaigti, užsakovas patenkintas, tačiau praeina dienos, mėnesiai, metai ir stogas pradeda bėgti. Reikia ieškoti kito statybininko ir gamintojo techninės pagalbos ekspertų, kad išspręstų bėgančio stogo problemas.
Apžvelgus visus darbus ir stogui naudotas medžiagas, galima prieiti kelias darbų vykdytojams nepalankias išvadas:
- naudotos medžiagos, neskirtos tokios konstrukcijos stogui;
- nesilaikyta technologijos, darant pastato deformacines siūles, ir prieita prie įtrūkimų stogo dangoje ir šilumos izoliaciniame sluoksnyje;
- stogo rekonstrukcijos metu nesilaikyta daugelio galiojančių statybos normatyvų.
Neapsaugo nuo kompetencijos trūkumo
Jei standartas užtikrina užsakovui tinkamos stogo dangos medžiagos pasirinkimą, tai jis neapsaugo nuo nepakankamai profesionalių meistrų. Aprašomame pavyzdyje problemų sukėlė meistro žinių ir praktikos trūkumas, netgi kompetencijos trūkumas. Nors gamintojai rengia seminarus, stogdengių dienas ir praktinius mokymus, vis dar galima sutikti apgaudinėjančių meistrų, kurie ignoruoja žinias ir ant stogo dirba sakydami: ,,Aš penkerius metu dirbau Skandinavijoje – aš viską pats žinau!“
Visada atsiras kažkas, kuris darys vien tik jam pačiam suprantamas korekcijas, apie kurių atitiktį gerajai statybos praktikai galima tik pasvajoti! Mano praktikoje vis dar pasitaiko tokių atvejų, tačiau, deja, apie juos sužinome tik tada, kai pirmas lietaus lašas jau nulaša ant viršutiniame aukšte esančio rašomojo stalo.
Padėtų projektuotojams
Stogo dangos medžiagos pasirinkimo standartas palengvintų projektuotojų darbą šiais laikais, kai viskas yra kompiuterio klaviatūros atstumu, paieškos serveriuose ieškant gamintojo svetainės arba rekomendacijų. Žmogui, kuris kasdien dirba tik su stogo medžiagomis, šie klausimai yra savaime suprantami, o projektuotojui, kuriam stogo danga yra tik nedidelė viso projekto dalis, žinoti visokius niuansus be standartizuotos dokumentacijos yra tikrai aukštas reikalavimas.
Kasdien dažnai gaunu stogo konstrukcijos brėžinius su klausimais. Pavyzdžiui, gavus klausimą apie akmens vatos pasirinkimą konstrukcijoje, mano dėmesį patraukė brėžiniuose nurodyta stogo dangos medžiaga, kurios Technonicol niekada nėra įtraukusi į brėžinius ar instrukcijas. Pats šios medžiagos neminiu seminaruose, kad išvengčiau jo patekimo, į kokio nors statybos projekto stogą. Skubu skambinti brėžinius atsiuntusiam statybininkui, kad išsiaiškinčiau projektuotojo kontaktus ir laiku patarčiau pakeisti medžiagą, kitaip po metų stogas taptų problemiškas. Projektuotojas išklauso mano informacijos ir sprendimo, o po dviejų dienų sulaukiu skambučio iš užsakovo – kažkoks Latvijos valstybinės įstaigos atsakingasis asmuo man liepia nedalyti nereikalingų patarimų ir netrikdyti projekto. Gerai tai, kad išaiškinus galimas pasekmes pavyko užsakovą įtikinti laikytis gamintojo rekomendacijų. Belieka pridurti, kad ir šiuo atveju sprendimas būtų standartiškai apibrėžtas medžiagos tipas, kurį tereikia įrašyti į projekto dokumentaciją.
Atskiri reikalavimai
Reikia pripažinti, kad projektuotojo dokumentacijoje galima aptikti įvairius reikalavimus stogo dangai, kurie ne visada liudija apie medžiagos kokybę, pavyzdžiui, reikalavimas tik medžiagos storiui arba poliesterio armuojančio sluoksnio svoriui. Tam, kad suprasti atskirų reikalavimų svarbą, reikia truputį įsigilinti į polimerinio bitumo gamybą.
Medžiagos storis yra logiškas reikalavimas, tačiau be papildomų sąlygų nesąžiningas statybininkas gali pradėti varijuoti medžiagos kokybe. Didžiajai daliai vartotojų galėtų atrodyti, kad atitinkamą medžiagos storumą galima pasiekti, naudojant storesnį bitumo sluoksnį. Iš tiesų storesnė medžiaga pasiekiama, bitumui pridedant lengvą ir porėtą užpildą, tačiau svoris gali būti neaktualus, lyginant su medžiaga, kur buvo naudota daugiau bitumo. Kuo mažiau bitumo medžiagoje, tuo trumpesnis tarnavimo laikas.
Antras reikalavimas, dažnai nurodomas projekto dokumentacijoje, yra armuojančios medžiagos svoris, paprastai g/m2. Žinoma, kad kiekviena gamykla vienai ir tai pačiai medžiagai suteikia 2-3 armuojančius pagrindus su identiškais mechaniniais reikalavimais. Dėl technologijų vystymosi vieno pagrindo svoris bus 160 g/m2, o kito gamintojo pagrindo, pasižyminčio tokiomis pačiomis mechaninėmis savybės, svoris bus 180 g/m2. Tam, kad būtų nustatyta, kokio svorio pagrindą naudoti konkrečiu atveju, patariama klausti gamintojo.
Sąlygų formulavimas
Į dokumentaciją galima įtraukti įvairias medžiagas.
Pirmasis pavyzdys – paimta konkretaus gamintojo konkreti medžiaga, kurios atitiktis nekelia abejonių, ir dokumentacijoje parašyta pastaba ,,lygiavertė”. Vėliau, derinimo proceso metu paaiškėja, ar iš tikrųjų šios medžiagos yra lygiavertės, o pastaba leidžia išvengti kitų problemų. Pavyzdžiui, kai projekte numatytos medžiagos reikiamo kiekio nėra Latvijoje, nes gamintojas čia neturi sandėlio arba planavo siūlyti medžiagas tik stambiems statyboms projektams ir mažų stogų negali tinkamai aptarnauti.
Kita galimybė yra konsultuotis su gamintoju arba jo atstovu, kad būtų gaunama tinkama techninė pagalba, renkantis stogo dangos medžiagą ir konstrukciją. Jei negalima vietinė techninė pagalba, tai gauti vietines sąlygas ir normatyvus atitinkančius sprendimą.
Dar vienas sprendimas, norint likti neutraliu ir neminėti nei vieno gamintojo, tai projekto dokumentacijoje nurodyti svarbiausius rodiklius, kuriuos galima rasti kiekvieno gamintojo medžiagos ESD:
– polimerinės bituminės medžiagos atžvilgiu apie naudoto bitumo kokybę neabejotinai liudys elastingumas žemoje temperatūroje. Kokybiškų medžiagų atžvilgiu, temperatūra bus -25oC, šiek tiek žemesnės klasės medžiagos atžvilgiu -20oC;
– papildomai galima nurodyti mechanines savybes, kad būtų įsitikinta, kad mechaniškai sutvirtinta stogo danga atlaikys numatomą vėjo apkrovą. Trūkio apkrova turi būti nurodyta nuo 600 iki 1100 N/50 mm.
– kaip pavyzdį galima nurodyti ir procentinį pailgėjimą. Šis dydis turi būti ne mažesnis negu 40%. Pailgėjimas yra medžiagos gebėjimas išsitempti, kol sutrūks.
Įvairių pagrindų mechaninės savybės
Dokumentacijos įrašų pavyzdžiai prie stogo konstrukcijos mazgo
Variantas Nr.1
- stogo dangos viršutinis sluoksnis Unifleks EKP ar lygiavertis.
- stogo dangos apatinis sluoksnis Unifleks EPP ar lygiavertis.
Variantas Nr.2
- polimerinės bituminės stogo dangos viršutinio sluoksnio -20oC, trūkio apkrova 700N/500 N/50 mm, pailgėjimas ne mažesnis negu 50%.
- 700N/500 N/50 mm, pailgėjimas ne mažesnis negu 50%.
Šie du variantai yra lygiaverčiai pagal medžiagos techninius rodiklius, todėl neturėtų kilti klausimų, kokią medžiagą siūlyti, nes skaičiai ESD yra nekeičiami.
TECHNONICOL kaip gamintojas yra atstovaujamas visose trijose Baltijos šalyse ir rūpinasi, kad statybų proceso dalyviai galėtų konsultuotis su išmanančiais techninius reikalavimus pagalbos darbuotojais. Parengta techninės pagalbos informacinė medžiaga, instrukcijos ir seminarų ciklai, palengvins darbą kiekvienam, norinčiam pastatyti ilgai tarnaujantį ir saugų stogą.
2430