Tvari ir darni
Lietuva

Portalas „Delfi“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato plačios apimties tyrimą „Tvari ir darni Lietuva“. Jame išskiriamos tos Lietuvos verslo įmonės, kurios siekia tapti tvariomis, darniomis bei socialiai atsakingomis ir kurioms tai sekasi.

2021 metų rugsėjo 1 – spalio 15 dienomis atlikto tyrimo metu buvo apklausta per 380 asmenybių. Tyrimas buvo vykdomas aprėpiant absoliučiai visas 60 Lietuvos savivaldybių, kad būtų atspindėtas kiekvienas šalies regionas.

Kiekvienoje savivaldybėje buvo apklausiama po 5 skirtingų sektorių profesionalus:

1. Savivaldos politikas (pakalbinti 58 merai, 1 vicemeras ir 1 administracijos direktorius);
2. Verslo atstovas (Lietuvos savivaldybės labai skirtingos, tad vienose buvo pakalbinti Verslininkų asociacijos vadovai, kitose – vadovų klubo vadovai, trečiose – verslininkų klubo vadovai, ketvirtose – asocijuotų verslo struktūrų vadovai, penktose – Laisvųjų ekonominių zonų vadovai);
3. Pramonės ir amatų rūmų atstovas, kuruojantis konkrečią savivaldybę;
4. Tą savivaldybę kuruojantis Aplinkos apsaugos inspekcijos vadovas, vyr. inspektorius arba tos savivaldybės ekologas;
5. Tos savivaldybės žiniasklaidos priemonės (laikraščio arba portalo) redaktorius arba verslo skyriaus žurnalistas.

Taip pat buvo pakalbinti ir apklausti Aplinkos ministerijos vadovai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovai ir dalis narių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovybė, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai, šalies universitetų atstovai.

Respondentų buvo prašoma, kad jie išskirtų įmones, kuriose dirba daugiau nei po 20 žmonių, kurios per pastaruosius trejus metus nebuvo baustos dėl aplinkosauginių pažeidimų (tai žinojo Aplinkos apsaugos inspekcijų atstovai) ir kurios nepatyrė reputacinių krizių. Visiems apklausiamiesiems būdavo pateikiamas vienodas tvaraus verslo apibrėžimas.

Išskiriamos įmonės turėtų atikti daugumą iš šių paminėtų kriterijų:

Arba paprastesnis apibrėžimas:

Šios įmonės yra:

a. draugiškos savo darbuotojams;
b. draugiškos gamtai;
c. draugiškos bendruomenei ir miestui, kuriame įsikūrusios;
d. nedraugiškos korupcijai.

Taigi visi apklausiamieji turėjo vienodus orientyrus ir verslo bendroves vertino pagal tokius pačius kriterijus.

Atlikus tyrimą, įmonės buvo išdėliotos pagal paminėjimų dažnumą: (kuo daugiau kartų paminėtos, tuo aukščiau pakilo). Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai įprastoje savivaldybėje tvariausios įmonės maksimaliai galėdavo sulaukti 4-5 jas išskiriančiųjų balsų (vietinės valdžios atstovo, vietos verslo organizacijos atstovo, vietos žiniasklaidos atstovo ir vietos aplinkosaugininko). Tačiau kai kurių savivaldybių tvariausios įmonės gavo po 6 ar 7 balsus. Taip atsitiko todėl, kad už jas savo balsus atidavė Aplinkos ministras ir Aplinkos ministerijos atstovai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovybė ir nariai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovybė, kitų nacionalinių asocijuotų verslo struktūrų atstovai, taip pat universitetų vadovai ir atstovai. Pastarieji respondentai savo balsus daugiausiai atidavė už didesniuose miestuose esančias, jiems žinomas tvarias įmones.

Skelbiant tyrimą apklaustųjų balsai buvo konvertuoti į tris ženkliukus: savivaldos politiko ar (ir) žiniasklaidos balsas – visuomenės ženkliukas, verslo organizacijų balsas – ekonomikos ženkliukas, aplinkosaugos organizacijų balsas – aplinkos ženkliukas.

Visos savivaldybės ir įmonės tyrime sugrupuotos pagal apskritis, nes tyrimo rezultatai bus viešinami ištęstai. Šalia kiekvienos įmonės pateikiama informacija, kokia veikla ji užsiima, kiek joje dirba darbuotojų ir koks joje buvo vidutinis atlyginimas 2021 metų rugpjūčio mėnesį. Iš viso projekte paminėta daugiau nei 300 šalies įmonių.

Projekto partneris