Bituminių stogų remontas

2021-10-21  Bituminių stogų remontas

Bituminių stogų remontas 

Kasdien konsultuojant įvairiais techniniais klausimais, vienas dažniausiai užduodamų klausimų yra apie tai, kaip remontuoti esamą stogą. Reikia pripažinti, kad į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai – stogai yra įvairūs, taigi sprendimų gali būti daugybė. Šioje publikacijoje apžvelgsiu dažniausias bituminio stogo remonto problemas ir rekomenduojamus sprendimus. 

Kaip ir bet kuriame renovacijos projekte, reikėtų pradėti nuo kruopštaus būklės įvertinimo ir tikslo suformulavimo – kokio rezultato norime po renovacijos. Kodėl? Atsakymas paprastas: norint pradėti renovacijos darbus, būtina suprasti, kada stogas uždengtas, kokios medžiagos naudotos ir kokios techninės būklės stogas yra dabar. Žinant situaciją, galima geriau pasirinkti kurią nors iš rekomenduojamų technologijų, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. 

Pirmas darbas – apžiūra. Apžiūrint daugiausia dėmesio reikėtų skirti šiems dalykams:

  1. Pastato ir laikančiųjų konstrukcijų bendra techninė būklė 
  2.  Ar šiuo metu stogas nepraleidžia vandens 
  3.  Kokia yra šio stogo laikančioji konstrukcija (stogo perdanga ir jos charakteristikos) 
  4.  Iš kokių sluoksnių stogas susideda 
  5.  Esamo stogo bendra techninė būklė

Po įdėmios apžiūros užsakovas ir projektuotojas turi parengti trumpą stogo aprašą – surašyti jo būklės įvertinimą. Po stogo apžiūros galima planuoti darbus ir padaryti reikiamus pakeitimus pasirinktų technologijų arba medžiagų sąraše. Jeigu eksploatuojamas stogas nepraleidžia vandens, gali pakakti paprastesnės pastato renovacijos, o jeigu pastatas apleistas ir stogas leidžia vandenį, viso pastato renovacijai reikia atidžiau parengto detaliojo projekto. Apžvelgsime atvejus, kai pastatas ir jo laikančiosios konstrukcijos yra geros techninės būklės ir nereikia rimto „chirurginio“ įsikišimo. Po įdėmios pastato apžiūros galime renovacijos darbų procesus sugrupuoti į šiuos etapus: 

  1. Esamo stogo hidroizoliacijos atnaujinimas 
  2.  Stogo šilumos izoliacijos pagerinimas arba papildomas šiltinima 
  3. Esamo stogo „pyrago“ (stogo sluoksnių) išmontavimas, naujos garų ir šilumos izoliacijos įrengimas, taip pat naujos stogo hidroizoliacijos įrengimas

Stogo apžiūra ir jos reikšmė. Iš patirties žinau ir galiu pasakyti, kad planuojant renovacijos darbus svarbu atsižvelgti į tai, kas buvo nustatyta per apžiūrą, ypač jei numatoma sovietinio laikotarpio pastato stogo rekonstrukcija. Kiekvieno penkmečio pastatų statyba pasižymėjo savais niuansais, kuriuos vertėtų žinoti, kad vėliau, pradėjus darbus, nereikėtų keisti pasirinktos darbo eigos ar net technologijų. Užsakovas, žinoma, turi suvokti, ko jis nori. O projekto autorius turi tiksliai suprasti, kokia yra situacija ir galimi sprendimai. Ne kartą esu buvęs apžiūrėti rekonstruojamo stogo, kai kilo užsakovo, statybų priežiūrą vykdančio specialisto ir statytojo konfliktas, nes ant naujai šiltinto stogo susidarė vandens sankaupų būtent tose vietose, kuriose ir pirmiau pratekėjo vanduo, tačiau darbo užduotis neapėmė stogo trūkumų pašalinimo, šie darbai nebuvo įtraukti ir į darbų sąmatą. Tokių ir panašių atsitikimų rekonstrukcijos metu būna gan daug. 

image

Planuojant esamo stogo rekonstrukciją, rekomenduojama aplankyti objektą praėjus kelioms valandoms po lietaus, kad būtų galima suprasti kritulių poveikį, o planuojant renovacijos darbus būtina nurodyti esamus stogo trūkumus, kuriuos reikia pašalinti. 

Dar viena pastaruoju metu dažnai kylanti problema – esamos perdangos plokštės rūšies ir (arba) tipo nepatikslinimas. Sovietmečiu perdangoms įvairiuose pastatuose buvo naudojamos įvairios gelžbetoninės perdangos plokštės. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ribotos apkrovos plokštei, kurios storis – vos keli centimetrai, nes šiltinant stogą su tokia perdanga, jeigu mechaniškai tvirtinama šilumos izoliacijos ir hidroizoliacijos medžiaga, ši plokštė gali būti smarkiai pažeista ir gali tekti skaičiuoti, kokią apkrovą ji atlaikys. Nuotraukoje matyti, kaip ši plokštė atrodo iš patalpos pusės, pateikiama apytikslė tvirtinimo detalių išdėstymo schema, pagal kurią pritvirtinama stogo danga. 

image image

Tvirtinimo detalių išdėstymo standartinė schema:
 1 – TECHNOELAST EKP 5.5; 2 – atstumai tarp tvirtinimo vietų.

Būtina žinoti! Atstumai tarp tvirtinimo detalių priklauso nuo vietos (žr. Latvijos vėjo zonų žemėlapį)

 Tvirtinimo detalės turi būti 30–50 cm atstumu, atstumas tarp jų eilių – 1 m arba viename kvadratiniame metre būtinos trys tvirtinimo detalės, kurias įtaisant plokštė yra pažeidžiama ir tai aiškiai paveikia jos savybes. Todėl šių perdangos plokščių renovacijos atveju rekomenduojama naudoti kitas stogo remonto technologijas – be stogo dangos mechaninio tvirtinimo detalių, tačiau pasirinktas atsižvelgiant į vėjo poveikį pastato konstrukcijoms ir stogui. Vis dėlto, kad ir kaip būtų liūdna, tai reiškia, kad teks atsisakyti įprastų plokščio stogo technologijų. 

Kita problema, kuri dažnai paaiškėja per apžiūrą, yra tai, kad stogas praleidžia vandenį. Ši problema pasitaiko ne tik nenaudojamuose pastatuose, bet ir pastatuose, kuriuose žmonės nuolat gyvena susitaikę su šiuo nepatogumu. Dalinis senų stogų remontas dažniausiai neefektyvus, nes atsekti, pro kur prateka vanduo, nėra lengva. Apžiūrint tokius stogus, rekomenduojama praardyti esamo stogo „pyrago“ sluoksnius ir patikrinti konstrukcijos drėgmę.  Ją ypač svarbu tikrinti tais atvejais, kai šilumos izoliacijai naudojamas keramzitas arba fibrolitas, pasižymintys didele drėgmės sugertimi. Tokia nuodugni stogo patikra padeda sužinoti, kokia yra tikroji stogo techninė būklė, taip pat iš kokių sluoksnių jis susideda. Žinant stogo sluoksnius, bus galima numatyti realią reikiamų darbų apimtį, ypač jeigu planuojama išmontuoti esamą stogo „pyragą“. Išmontuoti 2 bitumo sluoksnius – nesudėtinga užduotis, tačiau mažai tikėtina, kad senas stogas susidės iš tiek nedaug sluoksnių, nes praėjusį šimtmetį stogai buvo atnaujinami kas 5–7 metus. Taigi, reikia atsižvelgti į tai, kad reikės išmontuoti bituminės stogo dangos sluoksnį, o jo storis gali viršyti 10 cm ir tai suplanuotus darbus gerokai sulėtins.  

image  

Vienas iš dažniausiai pamirštamų darbų apžiūrint stogą – su užsakovu išsiaiškinti, kurie ant stogo esantys išvadai (dūmtraukiai, vėdinimo kanalai, kabeliai, antenos ir kiti elementai) daugiau nenaudojami, todėl jų ant stogo nebereikia, taip pat tai, ar ant stogo nereikės kokio nors naujo vėdinimo kanalo išvado arba įrenginio.  Tik tada, kai jau žinome, kokia yra stogo būklė, ir supratome, kas „meškiuko pilve“, galime pradėti galvoti apie būsimus renovacijos etapus. 

Renkamės renovacijos tikslą, technologijas ir kuriuos darbus atliksime. Kaip jau minėjau, užsakovas turi pateikti visą informaciją apie pageidaujamą renovacijos rezultatą – norą sutvarkyti vandenį leidžiantį stogą, atnaujinti hidroizoliaciją, papildomai sušiltinti, kad stogo šiltinimas atitiktų šiuolaikinius standartus ir poreikius, ir pan. Žinodamas tikslią užduotį, projektuotojas, bendradarbiaudamas su kvalifikuotais specialistais arba remdamasis savo patirtimi ir žiniomis, gali parengti numatomų naudoti technologijų, medžiagų ir darbų specifikaciją.   Atsižvelgdamas į tris pirmiau minėtus stogo renovacijos scenarijus, aprašysiu situaciją ir nurodysiu darbus, kuriuos reikia atlikti. 

Esamo stogo dangos atnaujinimas

Pradėsime nuo paprasčiausios užduoties – atnaujinti esamą stogo dangą, kai tai, atrodo, nesudėtinga. Perskaičius instrukcijas, tai atrodo lengva, tačiau turime pradėti nuo to, kad mums, statybos specialistams, gavusiems detalųjį projektą ir darbų sąrašą, pirmiausia reikia panaikinti susidariusias vandens sankaupas ir rekonstruoti stogo šlaitus, kad ant naujojo stogo nesikauptų vanduo. Pradedant visus šiuos darbus, reikėtų išmontuoti visas skardines detales ir pagal projektą pašalinti ant stogo esančius nereikalingus laidus, išvadus ir kitus įrenginius, kurie nėra ir nebus naudojami. Po to reikia nuvalyti nuo stogo paviršiaus viską, kuo jis apaugo, nešvarumus, statybines šiukšles ir visa kita. Kai tai bus padaryta, būtina išmontuoti senas stogo dangos dalis, kurios yra nestabilios arba kilnojamos vėjo.