Bituminių stogų remontas

Bituminių stogų remontas 

Kasdien konsultuojant įvairiais techniniais klausimais, vienas dažniausiai užduodamų klausimų yra apie tai, kaip remontuoti esamą stogą. Reikia pripažinti, kad į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai – stogai yra įvairūs, taigi sprendimų gali būti daugybė. Šioje publikacijoje apžvelgsiu dažniausias bituminio stogo remonto problemas ir rekomenduojamus sprendimus. 

Kaip ir bet kuriame renovacijos projekte, reikėtų pradėti nuo kruopštaus būklės įvertinimo ir tikslo suformulavimo – kokio rezultato norime po renovacijos. Kodėl? Atsakymas paprastas: norint pradėti renovacijos darbus, būtina suprasti, kada stogas uždengtas, kokios medžiagos naudotos ir kokios techninės būklės stogas yra dabar. Žinant situaciją, galima geriau pasirinkti kurią nors iš rekomenduojamų technologijų, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. 

Pirmas darbas – apžiūra. Apžiūrint daugiausia dėmesio reikėtų skirti šiems dalykams:

1. Pastato ir laikančiųjų konstrukcijų bendra techninė būklė 
2.  Ar šiuo metu stogas nepraleidžia vandens 
3.  Kokia yra šio stogo laikančioji konstrukcija (stogo perdanga ir jos charakteristikos) 
4.  Iš kokių sluoksnių stogas susideda 
5.  Esamo stogo bendra techninė būklė

Po įdėmios apžiūros užsakovas ir projektuotojas turi parengti trumpą stogo aprašą – surašyti jo būklės įvertinimą. Po stogo apžiūros galima planuoti darbus ir padaryti reikiamus pakeitimus pasirinktų technologijų arba medžiagų sąraše. Jeigu eksploatuojamas stogas nepraleidžia vandens, gali pakakti paprastesnės pastato renovacijos, o jeigu pastatas apleistas ir stogas leidžia vandenį, viso pastato renovacijai reikia atidžiau parengto detaliojo projekto. Apžvelgsime atvejus, kai pastatas ir jo laikančiosios konstrukcijos yra geros techninės būklės ir nereikia rimto „chirurginio“ įsikišimo. Po įdėmios pastato apžiūros galime renovacijos darbų procesus sugrupuoti į šiuos etapus: 

1. Esamo stogo hidroizoliacijos atnaujinimas 
2.  Stogo šilumos izoliacijos pagerinimas arba papildomas šiltinima 
3. Esamo stogo „pyrago“ (stogo sluoksnių) išmontavimas, naujos garų ir šilumos izoliacijos įrengimas, taip pat naujos stogo hidroizoliacijos įrengimas

Stogo apžiūra ir jos reikšmė. Iš patirties žinau ir galiu pasakyti, kad planuojant renovacijos darbus svarbu atsižvelgti į tai, kas buvo nustatyta per apžiūrą, ypač jei numatoma sovietinio laikotarpio pastato stogo rekonstrukcija. Kiekvieno penkmečio pastatų statyba pasižymėjo savais niuansais, kuriuos vertėtų žinoti, kad vėliau, pradėjus darbus, nereikėtų keisti pasirinktos darbo eigos ar net technologijų. Užsakovas, žinoma, turi suvokti, ko jis nori. O projekto autorius turi tiksliai suprasti, kokia yra situacija ir galimi sprendimai. Ne kartą esu buvęs apžiūrėti rekonstruojamo stogo, kai kilo užsakovo, statybų priežiūrą vykdančio specialisto ir statytojo konfliktas, nes ant naujai šiltinto stogo susidarė vandens sankaupų būtent tose vietose, kuriose ir pirmiau pratekėjo vanduo, tačiau darbo užduotis neapėmė stogo trūkumų pašalinimo, šie darbai nebuvo įtraukti ir į darbų sąmatą. Tokių ir panašių atsitikimų rekonstrukcijos metu būna gan daug. 

Planuojant esamo stogo rekonstrukciją, rekomenduojama aplankyti objektą praėjus kelioms valandoms po lietaus, kad būtų galima suprasti kritulių poveikį, o planuojant renovacijos darbus būtina nurodyti esamus stogo trūkumus, kuriuos reikia pašalinti. 

Dar viena pastaruoju metu dažnai kylanti problema – esamos perdangos plokštės rūšies ir (arba) tipo nepatikslinimas. Sovietmečiu perdangoms įvairiuose pastatuose buvo naudojamos įvairios gelžbetoninės perdangos plokštės. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ribotos apkrovos plokštei, kurios storis – vos keli centimetrai, nes šiltinant stogą su tokia perdanga, jeigu mechaniškai tvirtinama šilumos izoliacijos ir hidroizoliacijos medžiaga, ši plokštė gali būti smarkiai pažeista ir gali tekti skaičiuoti, kokią apkrovą ji atlaikys. Nuotraukoje matyti, kaip ši plokštė atrodo iš patalpos pusės, pateikiama apytikslė tvirtinimo detalių išdėstymo schema, pagal kurią pritvirtinama stogo danga. 

Tvirtinimo detalių išdėstymo standartinė schema:
 1 – TECHNOELAST EKP 5.5; 2 – atstumai tarp tvirtinimo vietų.

Būtina žinoti! Atstumai tarp tvirtinimo detalių priklauso nuo vietos (žr. Latvijos vėjo zonų žemėlapį)

 Tvirtinimo detalės turi būti 30–50 cm atstumu, atstumas tarp jų eilių – 1 m arba viename kvadratiniame metre būtinos trys tvirtinimo detalės, kurias įtaisant plokštė yra pažeidžiama ir tai aiškiai paveikia jos savybes. Todėl šių perdangos plokščių renovacijos atveju rekomenduojama naudoti kitas stogo remonto technologijas – be stogo dangos mechaninio tvirtinimo detalių, tačiau pasirinktas atsižvelgiant į vėjo poveikį pastato konstrukcijoms ir stogui. Vis dėlto, kad ir kaip būtų liūdna, tai reiškia, kad teks atsisakyti įprastų plokščio stogo technologijų. 

Kita problema, kuri dažnai paaiškėja per apžiūrą, yra tai, kad stogas praleidžia vandenį. Ši problema pasitaiko ne tik nenaudojamuose pastatuose, bet ir pastatuose, kuriuose žmonės nuolat gyvena susitaikę su šiuo nepatogumu. Dalinis senų stogų remontas dažniausiai neefektyvus, nes atsekti, pro kur prateka vanduo, nėra lengva. Apžiūrint tokius stogus, rekomenduojama praardyti esamo stogo „pyrago“ sluoksnius ir patikrinti konstrukcijos drėgmę.  Ją ypač svarbu tikrinti tais atvejais, kai šilumos izoliacijai naudojamas keramzitas arba fibrolitas, pasižymintys didele drėgmės sugertimi. Tokia nuodugni stogo patikra padeda sužinoti, kokia yra tikroji stogo techninė būklė, taip pat iš kokių sluoksnių jis susideda. Žinant stogo sluoksnius, bus galima numatyti realią reikiamų darbų apimtį, ypač jeigu planuojama išmontuoti esamą stogo „pyragą“. Išmontuoti 2 bitumo sluoksnius – nesudėtinga užduotis, tačiau mažai tikėtina, kad senas stogas susidės iš tiek nedaug sluoksnių, nes praėjusį šimtmetį stogai buvo atnaujinami kas 5–7 metus. Taigi, reikia atsižvelgti į tai, kad reikės išmontuoti bituminės stogo dangos sluoksnį, o jo storis gali viršyti 10 cm ir tai suplanuotus darbus gerokai sulėtins.  

Vienas iš dažniausiai pamirštamų darbų apžiūrint stogą – su užsakovu išsiaiškinti, kurie ant stogo esantys išvadai (dūmtraukiai, vėdinimo kanalai, kabeliai, antenos ir kiti elementai) daugiau nenaudojami, todėl jų ant stogo nebereikia, taip pat tai, ar ant stogo nereikės kokio nors naujo vėdinimo kanalo išvado arba įrenginio.  Tik tada, kai jau žinome, kokia yra stogo būklė, ir supratome, kas „meškiuko pilve“, galime pradėti galvoti apie būsimus renovacijos etapus. 

Renkamės renovacijos tikslą, technologijas ir kuriuos darbus atliksime. Kaip jau minėjau, užsakovas turi pateikti visą informaciją apie pageidaujamą renovacijos rezultatą – norą sutvarkyti vandenį leidžiantį stogą, atnaujinti hidroizoliaciją, papildomai sušiltinti, kad stogo šiltinimas atitiktų šiuolaikinius standartus ir poreikius, ir pan. Žinodamas tikslią užduotį, projektuotojas, bendradarbiaudamas su kvalifikuotais specialistais arba remdamasis savo patirtimi ir žiniomis, gali parengti numatomų naudoti technologijų, medžiagų ir darbų specifikaciją.   Atsižvelgdamas į tris pirmiau minėtus stogo renovacijos scenarijus, aprašysiu situaciją ir nurodysiu darbus, kuriuos reikia atlikti. 

Esamo stogo dangos atnaujinimas

Pradėsime nuo paprasčiausios užduoties – atnaujinti esamą stogo dangą, kai tai, atrodo, nesudėtinga. Perskaičius instrukcijas, tai atrodo lengva, tačiau turime pradėti nuo to, kad mums, statybos specialistams, gavusiems detalųjį projektą ir darbų sąrašą, pirmiausia reikia panaikinti susidariusias vandens sankaupas ir rekonstruoti stogo šlaitus, kad ant naujojo stogo nesikauptų vanduo. Pradedant visus šiuos darbus, reikėtų išmontuoti visas skardines detales ir pagal projektą pašalinti ant stogo esančius nereikalingus laidus, išvadus ir kitus įrenginius, kurie nėra ir nebus naudojami. Po to reikia nuvalyti nuo stogo paviršiaus viską, kuo jis apaugo, nešvarumus, statybines šiukšles ir visa kita. Kai tai bus padaryta, būtina išmontuoti senas stogo dangos dalis, kurios yra nestabilios arba kilnojamos vėjo. 

Nuvalius stogą, galima pradėti stogo šlaito rekonstrukciją arba, tiksliau, užlyginti duobutes. Yra įvairių metodų, kaip tai padaryti. Prieš tai šį paviršių rekomenduojama nugruntuoti bitumo gruntu, kuris pagerina sukibimą su esama stogo danga. Vienas iš plačiausiai naudojamų yra „lopo metodas“ – įduba užlydoma, naudojant kelis atitinkamo dydžio polimerinio bitumo lopus, ir stogo plokštuma išlyginama. Kitas metodas, kuris yra nepagrįstai pamirštas ir iš pradžių atrodo sudėtingas – karšto bitumo naudojimas. Jei naudojama „Technonicol“ karštoji mastika Nr. 41 arba MBK-G, ją reikia pakaitinti ir ja užpildyti įdubas. Kai stogo plokštuma išlyginta, galima pradėti galvoti apie stogo dangos klojimą. Prieš tai reikėtų atlikti eksperimentą, kurio tikslas – nustatyti, koks bus naujojo stogo sukibimas su senu. Naudojant stogo dangos apatinio sluoksnio medžiagos fragmentą, pvz., „Unifleks EPP“, maždaug 1,5 m ilgio gabalas prilydomas išilgai visos plokštės, kaitinant degikliu tiek seną dangą, tiek naujos dangos apatinį sluoksnį ir paliekant maždaug 30–50 cm pločio kraštą neprilydytą. Būtina paruošti du tokius „pavyzdžius“: vieną – bitumo gruntu nugruntuotą fragmentą, kitą – negruntuotą. Kai išlydyta medžiaga atvės, reikia pamėginti atplėšti šį gabalą nuo stogo dangos. Rezultatą galime įvertinti pagal tai, ar lengvai naujoji stogo danga atsiskiria nuo senosios. Jeigu medžiaga iš dalies atsiskiria klijavimo vietoje ir (arba) iš dalies plyšta medžiagos struktūra arba jos neįmanoma atplėšti, šis prilydymo būdas gali būti naudojamas stogo dangai atnaujinti. Jeigu yra du prilydymo pavyzdžiai, reikia rinktis tą, kurio fragmentus sunkiau atplėšti. Jeigu mėginant atplėšti dangą atsiskiria senosios medžiagos sluoksnių, tai rodo, kad stogo paruošimo darbai atlikti netinkamai. Jeigu medžiagos klijavimo vietoje lengvai atsiskiria, būtina pasirinkti metodą, pagal kurį danga papildomai pritvirtinama mechaniškai. Iš man žinomų tokios rūšies tvirtinimo detalių rekomenduotina naudoti, pvz., pagamintas „VIPE“ ir skirtas stogų renovacijai – „POWER A“ arba klasikines tvirtinimo detales, kurios įsitvirtina po danga esančioje laikančiojoje plokštėje. 

Svarbu! Jeigu ant esamo stogo įrengti aeratoriai, juos reikia atnaujinti. Kai tai padaryta, galima tęsti stogo dangos klojimą pagal pasirinktą technologiją. Primenu, kad stogo dangą reikia kloti dviem sluoksniais. Prie seno stogo dangos turi būti prilydytas naujo stogo dangos apatinis sluoksnis. Jeigu buvo nuspręsta, kad būtina mechaniškai pritvirtinti stogo dangą, tai turi būti daroma šiame darbo etape! Tada reikia išlydyti naujo stogo dangos viršutinį sluoksnį ir prilydyti jį prie apatinio sluoksnio (per visą ilgį). 

Pastaba. Yra dar vienas, šioje publikacijoje neaptariamas iš pažiūros paprastas (nors technologiškai sudėtingesnis) būdas atnaujinti stogo dangą. Stogo remontui gali būti naudojama sintetinė PVC plėvelė „LogicRoof V-GR FB“. Ši medžiaga gali būti klojama ant esamos stogo dangos, nepamirštant pirmiau aprašytų paruošiamųjų darbų. Ji priklijuojama prie senos bituminės stogo dangos. Kita PVC plėvelės pusė yra su technologiniu audiniu, užtikrinančiu klijų ir membranos sukibimą. Medžiagos siūlės vėliau sulydomos džiovintuvu pučiant karštą orą.  

Stogo šiluminių techninių savybių pagerinimas

Kitas stogo renovacijos sprendimas – pagerinti stogo šilumines technines savybes. Svarbu: šiuo atveju esama stogo danga pasitarnaus kaip garų izoliacijos sluoksnis naujoje stogo konstrukcijoje. Darbus reikia pradėti nuo stogo nelygumų išlyginimo, kitaip praėjus nedaug laiko naujoje stogo plokštumoje atsiras duobučių, nes šilumos izoliacijos sluoksnis, veikiamas fizinių jėgų, perims apačioje esančio pagrindo reljefą. Tik išlyginus nelygumus klojama ir pritvirtinama šilumos izoliacijos medžiaga. Tvirtinimo detalių pasirinkimas ir kiekis priklauso nuo konkretaus stogo bandymų rezultatų. Tokius bandymus Latvijoje atlieka beveik visi atsakingi tvirtinimo detalių gamintojai. Atsižvelgiant į pastato klasę, galima pasirinkti kurią nors iš „Technonicol“ gaminamų šilumos izoliacijos medžiagų: 

• nedegią akmens vatą „Technoroof Base 30+“ 
•  „TechnoRoof TOP 50“  
• „TOP 60“ (tinkamo storio, atsižvelgiant į projektą) 
•  modernesnę ir efektyvesnę šilumos izoliacijos medžiagą – „Technonicol PIR GTM/GTM“.

Svarbu!   Reikia atidžiai įvertinti „Technonicol PIR GTB/GTX“ atitiktį priešgaisrinės saugos normoms: nors kai kurie gamintojai teigia, kad PIR medžiagos yra nedegios, tačiau dokumentai rodo ką kita – PIR degumo klasė yra E. Jeigu pagal dokumentus „Technonicol PIR GTM/GTB“ atitinka priešgaisrinės saugos normas, prie šių plokščių gali būti saugiai prilydoma polimerinio bitumo danga (atsižvelgiant į susijusias rekomendacijas). 

Stogo „pyrago“ keitimas

Vienas sudėtingiausių stogo renovacijos variantų yra visiškas esamo stogo „pyrago“ išmontavimas. Kai parengta detalioji projekto dokumentacija ir tiksliai žinoma, kas mūsų laukia, galima pradėti išmontavimo darbus. Išmontavus esamus sluoksnius, būtina suformuoti garų izoliacijos sluoksnį. Deja, paprasta garų izoliacijos plėvelė tik retais atvejais atitinka Latvijos statybos normas, naudojant šią medžiagą kyla pavojus, kad naujuose stogo sluoksniuose ir pastate kaupsis kondensatas. Todėl „Tecnonicol“ sukūrė ir siūlo prilydomąją garų izoliacijos plėvelę su aliuminio folijos sluoksniu „Unifleks VB AL Torch“ arba šios plėvelės lipniąją versiją. Šios plėvelės garų pralaidumas: Sd = 1500. Kai perdanga nugruntuota bitumo gruntu ir padengta garo izoliacija, stogas yra apsaugotas nuo vandens, bent jau numatytam statybos laikotarpiui. Šiame etape galimi įvairūs sprendimai. Juos reikia priimti atsižvelgiant į perdangos plokštės rūšį ir tai, ar reikia formuoti stogo šlaitą. Be abejo, sprendimas ir viskas, kas su juo susiję, turi būti įtraukta į projekto dokumentaciją. 

Pirmasis sprendimas – paprasčiausias tais atvejais, kai perdanga yra iš tuščiavidurių gelžbetoninių plokščių. Šlaitams rekomenduojama speciali vata „Technoroof N40 Tapered“, ant jos klojamas pagrindinis šilumos izoliacinės medžiagos sluoksnis iš „Technoroof Base 30“ ir „Technoroof Top 50“ arba „Top 60“. Šilumos izoliacija pritvirtinama mechaniškai, tada klojamas apatinis stogo dangos sluoksnis, nepamirštant ir jo pritvirtinti mechaniniu būdu. Tada reikia kloti viršutinį sluoksnį, sulydant su apatiniu sluoksniu (per visą plokštę). Atminkite, kad stoge su polimerinio bitumo danga reikia kas 100 m² įrengti vieną 110 mm skersmens aeratorių. 

Kitas, sudėtingesnis stogo renovacijos variantas – atvejis, kai laikančiosios perdangos plokštės apkrovą riboja nedidelis jos storis. Nekalbėsime apie netinkamus sprendimus – „gal viskas bus gerai ir tvirtinimo detalės nieko nepažeis“ arba „netvirtinsiu nei šilumos izoliacijos, nei stogo dangos“. Toks pasirinkimas turėtų būti rimtai apsvarstytas ir pagrįstas atidžiu dokumentų nagrinėjimu, skaičiavimais, taip pat turėtų būti sudaryta atitinkamos sumos draudimo sutartis. Norint nenaudoti mechaninių tvirtinimo detalių, bet užsitikrinti saugų variantą, būtų galima pasiūlyti tokį sprendimą: Kaip ir pirmiau aptartu atveju, būtina prilydyti garų izoliaciją, suformuoti šlaitą ir pakloti šilumos izoliaciją. Kitas veiksmas galėtų atrodyti neįprastas, bet šilumos izoliaciją reikėtų padengti armavimo cemento ir smėlio mišiniu arba, jeigu galima didesnė apkrova, „Estrich“ betono sluoksniu. Kai cemento mišinys paruoštas, jį galima padengti hidroizoliacija. Prieš klojant hidroizoliaciją, galima patikrinti, koks yra stogo dangos ir cemento mišinio sukibimas. Jeigu jis nepakankamas, būtina nugruntuoti bitumo gruntu ir pakloti tinkamą hidroizoliacijos medžiagą.   Žinoma, šiame procese taip pat galimi technologiškai pažangesni sprendimai, pvz., šilumą izoliuojančių klijų ir lipnios hidroizoliacijos naudojimas, tačiau šių medžiagų privalumus ir naudojimą aptarsime būsimose publikacijose. 

6955